TUNISAS

Sacharos platybių dvelksmas milžiniškų akyvmedžių sode

Apie Tunisą

Tuniso Respublika (Tunisas) – musulmoniška arabų valstybė Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros pakrantėje. Ji ribojasi su Alžyru vakaruose ir Libija pietuose ir rytuose.

Tunisas yra populiarus tarp turistų, kurie lankosi Viduržemio jūros pakrantėje, Sacharos dykumoje ir buvusio senovinio miesto Kartaginos vietoje.

Šalies plotas 163 610 km², sostinė – Tunisas, apie 2 mln. gyventojų. Antras pagal dydį šalies miestas – Sfaksas (1 mln. gyventojų), trečias – Susas (500 tūkst. gyventojų). Rytinėje šalies pakrantėje įsikūrę populiariausi miestai ir kurortiniai centrai Hamametas, Susas, Port El Kantaujis, Monastyras, Mahdija bei Džerbos sala. Tankiausiai apgyvendinta yra pakrančių zona, o visa pietinė Tuniso dalis beveik negyvenama.


Istorija

Tunisas yra apgyvendintas nuo priešistorinių laikų, žmonių gyvenimo pėdsakai čia randami nuo paleolito. Svarbiauisia valstybė buvo kartagina sukūrusi tikrą jūrinę imperiją vakarinėje Viduržemio jūroje. III a. pr. m. e. Kartaginos interesai susikirto su kitos augančios galybės – Romos imperijos interesais. Tarp dviejų valstybių kilo Pūnų karai, kuriuose 146 m. pr. m. e. galutinę pergalę šventė Roma, sugriovusi Kartaginą iki pamatų ir ėmė kontroliuoti pajūrį. Tuniso teritorija paversta Romos provincija ir pavadinta Afrika. Iš jos vėliau kilo viso žemyno pavadinimas. Byrant Romos imperijai, šalyje įsitvirtino arabai, vietos gyventojai (krikščionys berberai) buvo masiškai islamizuoti ir arabizuoti. Dalis berberų pasitraukė į kalnus siekdami išvengti prievartinio vertimo musulmonais. Dar ir dabar jų pagrindinės gyvenvietės yra įsikūrusios Atlaso kalnuose.


Geografija

Tunisas yra mažiausia Šiaurės Afrikos valstybė, turinti pakrantę prie Viduržemio jūros. Pietryčiuose ribojasi su Libija, o vakaruose – su Alžyru. Šalis gali būti suskirstyta į tris regionus: kalnuotą šiaurę, centrines lygumas ir pietuose esančią dykumą. Šiaurėje esantys Atlaso kalnai (aukščiausias taškas – 1544 m Šambi kalnas) užima apie ketvirtadalį Tuniso. Iš jų išteka ilgiausia šalies upė – Medžerda. Šioje šalies dalyje dėl palankaus klimato ir derlingos žemės susitelkę didžioji dauguma gyventojų. Tolstant į pietus, prasideda centrinės lygumos, iškilusios 180–450 m virš jūros lygio. Jose mažai kritulių, plyti stepės, palaipsniui pereinančios į Saharos dykumą. Tunisui priklausančioje Saharos dalyje aptinkami sezoniniai druskos ežerai, oazės su datulių palmėmis.


Klimatas

Tuniso klimatą šiaurėje lemia Viduržemio jūra, iš kurios atnešamos vėsesnės oro masės ir krituliai. Žiemos čia vėsios ir drėgnos, o vasaros karštos ir sausos. Centrinėje dalyje orai panašūs, tačiau kritulių dvigubai mažiau, o tolstant į pietus klimatui vis didesnę įtaką daro Saharos dykuma, nuo kurios pučia karšti, sausi vėjai.


Gyventojai

Gyventojų daugumą sudaro arabai (apie 98 %), likusioji dalis - berberai, žydai, europiečiai. Šalyje gyvena apie 10 milijonų, kurių daugiau nei 60 % susitelkę miestuose.


Kalba

98 % Tuniso gyventojų kalba oficialia arabų kalba (tunisietišku dialektu). Populiariausia užsienio kalba yra prancūzų, kurią moka daugelis išsilavinusių tunisiečių. Nors neturi jokio oficialaus statuso, prancūzų kalba yra naudojama švietimo sistemoje, spaudoje ir versle. Mokykloje prancūzų kalbos yra mokoma nuo 8 metų, o anglų – nuo 12 metų.


Kultūros paveldas

Tris tūkstantmečius skaičiuojanti šalies istorija sukaupė reikšmingą kultūrinį palikimą: archeologiniai lobiai, skirtingų epochų istoriniai paminklai, menai ir liaudies tradicijos, amatai, tradiciniai apdarai, kilimai, muzika ir dainos, religija, rašmenys... Svarbiausias vaidmuo Tuniso istorijoje tenka Kartaginai – tai istorinis finikiečių pastatytas miestas, kurio didybė matosi ir šiandien žvelgiant nuo Sidi Bu Saido miestelyje esančios kalvos. Kiekvieno miestelio medinoje (senamiestyje) dominuoja turgūs, kur prekeivių balsai netyla nuo ryto iki vėlyvų sutemų.

Žymiausios romėnų palikimą menančios archeologinės vietovės Tunise – Dugos miestas ir Thysdrus (dabar El Džemas) amfiteatras. VII a. pabaigoje šį kraštą užkariavę arabai atnešė savo kultūrą ir gyvenimo būdą. Ryškiausi pavyzdžiai Kairuano, Suso ir Tuniso miestuose bei jų senamiesčiuose. Prancūzai padarė didelę įtaką šios šalies ekonomikai bei kultūrai. Pagrindinė sostinės gatvė dažnai lyginama su Eliziejaus Laukais Paryžiuje, architektūrai būdingos detalės langai bei balkonai taipogi primena Prancūziją, o Sidi Bu Saidas dar vadinamas mažuoju Monmartru. Nepaprasto grožio nedidelis miestelis, mėgiamas dailininkų dėl savo ypatingos atmosferos bei nuostabių peizažų. Čia vienoje seniausių maurų kavinių verta išgerti labai skanios arbatos su kedro riešutais... Be to šiame musulmoniškame krašte gaminami gana neblogi prancūziški vynai.


Laiko zona

GMT + 1. Atvykę į Tunisą, laikrodžio rodykles pasukite 1 valanda atgal.


Darbo laikas

Bankų bei kitų valstybinių institucijų darbo laikas vasarą – 7:30 iki 11:30 val., o žiemą – nuo 8 iki 11:30 ir nuo 14 iki 17 val.

Valiutą išsikeisti galima bet kuriame valiutų keitimo punkte visą dieną.

Dažnai parduotuvės užsidaro pietų pertraukai. Parduotuvės ir prekyvietės dažniausiai dirba iki "paskutinio kliento".

Vaistinių darbo laikas atitinka parduotuvių darbo laiką, o sekmadieniais vaistų galėsite įsigyti budinčiose vaistinėse.


Pinigai

Oficiali Tuniso valiuta – Tuniso dinaras. Dinarą sudaro 1000 milimų. Tuniso dinarus draudžiama išvežti iš šalies, todėl nepanaudoti dinarai superkami oro uoste esančiuose banko skyriuose, pateikiant jų  pirkimo čekį.


Elektros srovė

Elektros įtampa 220 V/50 Hz.


Ryšio priemonės

Skambinti svečioje šalyje pigiau iš telefonų automatų, įsigijus telefonų korteles. Kortelių galima įsigyti parduotuvėse, pašte ar kioskuose. Tuniso šalies kodas 216, skambinant iš Tuniso į Lietuvą (00370). Pagrindiniai mobilaus ryšio operatoriai šalyje yra  Tunisiana ir Tunisia Telecom (Tuntel).

Interneto ryšiu galima naudotis visose interneto kavinėse bei daugelyje viešbučių.


Nacionalinės šventės

Sausio 1 d. – Naujieji metai

Kovo 20 d. – Nepriklausomybės diena

Kovo 21 d. – Jaunimo diena

Balandžio 9 d. – Aukų diena

Gegužės 1 d. – Darbo šventė

Liepos 25 d. – Respublikos diena

Rugpjūčio 13 d. – Moters diena

Lapkričio 7 d. – Naujos eros šventė

Šalyje švenčiamos ir visos religinės šventės. Musulmonai gyvena pagal Mėnulio kalendorių, todėl religinių švenčių datos kasmet kinta. Svarbiausios yra Ramadano (musulmonų pasninko mėnuo) pabaigos šventė, islamo Naujieji Metai, Aukos šventė, pranašo Mohamedo šventė.


Transportas

Tuniso transporto sistema yra gerai išplėtota, ypač oro uostų. Šalyje veikia 8 tarptautiniai oro uostai, šalies avialinijos „Tunis Air“. Trumpiems atstumams įveikti dažniausiai naudojamasi taksi paslaugomis (geltonos spalvos automobiliai). Tunise taksi kaunos nėra didelės:  įsėdimo mokestis sudaro apie 400 milimų, o už pravažiuotą kilometrą imama apie 500 milimų. Nakties metu taksi paslaugos brangesnės. Visuose taksi automobiliuose yra įrengti skaitikliai, tačiau prieš įsėdant į automobilį patartina patikslinti važiavimo kainą. Ilgų atstumų taksi, vadinamieji louages (balti su juoda linija ant transporto priemonės šono), šalyje labai populiarūs.

Pati populiariausia susisiekimo priemonė Tunise yra autobusai, jais galima pasiekti bet kurį šalies miestą. Į autobusą įlipama pro galines duris, o išlipama pro priekines. Bilietus parduoda vairuotojas. Išsinuomoti automobilį kainuos nuo 130 iki 150 litų per parą (rida neribojama; kuras į nuomos kainą nebūna įskaičiuotas; 1 l benzino kainuoja šiek tiek daugiau nei 2 litai).


Arbatpinigiai

Kaip ir visose svečiose šalyse įprasta palikti arbatpinigių. Kavinių ir restoranų aptarnaujančiam personalui rekomenduojama arbatpinigių suma – 10 % nuo sąskaitos. Kambarinėms, nešikams, taksi vairuotojams, kirpyklose bei viešuosiuose WC taip pat reiktų palikti smulkių pinigų.


Apranga

Aukštesnės klasės viešbučių restoranuose netinkama paplūdimio ar sportinio tipo apranga. Lankantis religinėse vietose rekomenduojama dėvėti pečius ir kojas dengiančią aprangą. Vasaros sezono metu patartina vežtis lengvus, medvilninius drabužius bei patogią avalynę.


Tunisietiška virtvė

Nors Tunisas arabiška šalis, tačiau nacionalinėje virtuvėje juntamas prancūziškas kulinarinis palikimas. Tuniso virtuvės pagrindinis akcentas – charisa (harissa), aštri pasta iš aitriųjų paprikų ir alyvuogių aliejaus, pagardinta petražolėmis, česnaku ar kmynais, patiekiama kone prie visų patiekalų. Charisa su balta duona ir alyvuogėmis – puikus užkandis apetitui sužadinti. Vyrauja mėsos patiekalai iš ožkienos, avienos, paukštienos, jautienos. Ne mažiau populiari šviežia žuvis, dažniausiai kepama ant grotelių, bei jūros gėrybės.

Tradiciniai patiekalai: kuskusas (patiekalas iš ryžių, mėsos, žuvies, daržovių), brikas (tešlos gaminys, primenantis mūsų lietinį, su įvairiausiais įdarais), kaftagi (mėsos maltinukai su pomidorais ir paprika), charisa (tirštas aštrus padažas, gaminamas iš aštriųjų pipirų, česnako ir prieskonių), mesfouf (desertas iš razinų ir datulių). Tradicinis Tuniso gėrimas - stipri žalia arbata su šviežiais mėtos lapeliais, užplikyta su kedro riešutais ir migdolais. Populiari ir kava.

Tęsiant prancūzų tradicijas, Tunise yra gaminami puikūs vynai (baltieji, rausvi ir raudonieji). Išskirtiniu skoniu pasižymi datulių degtinė Boukha arba likeris Tibarin.


Lietuvos Respublikos ambasada Tuniso respublikai

Ambasadorius J.E. JOLANTA BALČIŪNIENĖ

Adresas 22, bd de Courcelles 75017 Paris FRANCE

Telefonas +33 1 40 54 50 50

Faksas +33 1 40 54 50 75

El.paštas chancellerie@amb-lituanie.fr

Puslapis: http://fr.mfa.lt

Darbo laikas: I – V 9.00 – 18.00 (išskyrus švenčių dienas) Pietų pertrauka 13.00 – 14.00